Aiste

Klausimas skirtas: Gediminas Kazėnas

Nepaisant ekonominio augimo, Lietuvoje skurdo rizikos lygis nemažėja. Savivaldybių funkcijoms yra priskiriamas ir socialinės politikos įgyvendinimas. Ar matote savo savivaldybėje dalykų, kuriuos norėtumėte keisti, kad skurdo Lietuvoje mažėtų? Įvardykite tris pagrindinius konkrečius dalykus, kuriuos norėtumėte keisti ir kaip tai darytumėte?

Klausimas užduodamas Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vardu, Jūsų atsakymas bus viešinamas Tinklo facebook paskyroje bei puslapyje.

Atsakymas

Gediminas Kazėnas

Sveiki,
Ačiū už klausimą. Trumpai ir aiškiai į tai atsakyti yra sudėtinga, universitetuose tam reikalui yra skiriamos ištisos paskaitos.
Skurdas yra labai plati problema ir mano įsitikinimu jo priežastys yra ne ekonominės, bet socialinės - visų pirmą susvetimėjimas ir atskirtis. Vien ekonominėmis priemonėmis šios problemos išspręsti neįmanoma, ką ir Jus matote pateikdami argumentus apie ekonominį augimą. Todėl aš asmeniškai ir mūsų koalicijos programoje yra numatyta stiprinti bendruomenes, padaryti jas gyvybingas. Tikras bendruomeniškumas savo turiniu (o ne forma) manau yra gera pradžia kovai su atskirtimi ir skurdu. Bendruomeninė veikla, įtraukianti gyventojus, verslo įmones ir valdžios institucijas gali labai sėkmingai kovoti su skurdu toje vietovėje. Be to tai turi ir kitų teigiamų poveikių, kaip pilietiškumo ugdymas ir socializacija.
Vilniaus rajonas šiuo požiūriu, yra specifinė savivaldybė. Čia dažnai yra susiklosčiusi tokia situacija, kad šalia gyvena naujakuriai, kurie yra dažniausiai yra pasiturintys, ir senbuviai, kurių dalis yra skurstantys. Dabartinė vietinė valdžia, siekdama išlaikyti politinę įtaką ir tam pasitelkdama tautinius santykius tyčia palaiko atskirtį, visiškai nesistengia integruoti žmonių, dažnu atveju toje pačioje vietovėje veikia keletas bendruomenių, kurios tarpusavy konkuruoja, šventės vyksta atskirai ir taip toliau ir panašiai.
Kaip aš matyčiau problemos sprendimą:
1) depolitizuoti santykius bendruomenėse ir skatinti jų integraciją, seniūnų vaidmuo čia būtų labai svarbus;
2) ieškoti būdų, kaip paskatinti verslo įmones įsitraukti į bendruomeninę veiklą ir ją paremti (verslo ir bendruomenės saveika leistų taip pat keistis informacija apie vieni kitų poreikius ir lūkesčius, taip pat ir darbo pasiūlos ir paklausos);
3) prie esamos, labai menkos, finansinės paramos, ieškoti papildomų finansinių ir kitų materialinių priemonių, kurios galėtų padėti bendruomenėms tapti gyvybingoms. Skatinti tokias bendruomenių veiklas, kurios įtraukia kaip galima daugiau vietos gyventojų.
Pabaigai norėčiau pridurti, kad bendruomeninė teigiami veikia socialinę aplinką, o sveiką socialinė aplinka traukia verslą ...