Užduoti naują klausimą politikui

Aiste

Klausimas skirtas: Arūnas Degutis

Skurdo rizikos lygis didėja (2017 m.-23%), tuo tarpu pašalpos gavėjų skaičius mažėja (2018 m.-2,6%). Vis mažiau skurstančių gauna piniginę paramą. Pastaraisiais metais stebimi milžiniški lėšų sutaupymai, skirstant paramą. Kam skirtumėte prioritetą, paskirstant sutaupytas lėšas, o gal laikotės pozicijos, kad iš viso negalima šioje srityje taupyti?

Klausimas užduodamas Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vardu, Jūsų atsakymas bus viešinamas Tinklo facebook paskyroje bei puslapyje.

Atsakymas

Arūnas Degutis

Pasekmių lopymas nėra pats geriausias būdas nesvarbu kokį scenarijų taikytumėme. Pirmiausiai reiktų išaiškinti skurdo Lietuvoje priežastis. Yra daug nuomonių, aš manau, kad visą tai dėl pavojingai didelės socialinės atskirties, kai didžioji BVP dalis ir ekonominė nauda tenka labai mažai Lietuvos gyventojų daliai, kiti palikti gyventi nuošalėje ir turi tenkintis mažomis algomis bei skurdžiu dėmesiu. Deja, tokių priežasčių šalinimas nėra savivaldybės kompetencija, mokesčius nustatinėja ir surinkimą vykdo centrinės valdžios institucijios. Miestas savo ruožtu gauna vis didesnes finansines pareigas ir atsakomybes, tačiau finansavimas iš biudžeto nėra adekvatus iššūkiams. Klaidos padarytos gerokai ankščiau pasirenkant netinkama ekonomikos vystymo kelią kurio pasekoje monopolizavosi bene visos (išskyrus telekomunikacijos) svarbiausios LT ūkiui industrijos. Tai maisto perdirbimo ir mažmeninės prekybos.
Tačiau savivaldos lygyje taip pat stengiamasi centralizuoti finansus neleidžiant vietos bendruomenėms pačioms spręsti iškilusias problemas operatyviai. Manome, kad niekas geriau nei pati vietos bendruomenė žino labiausiai nuskriaustas ar mažiausiai aprūpintas šeimas ar atskirus asmenis, bei tikrasias tokių atvejų priežastis. Todėl siūlome, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą tokiom reikmėm, o bendruomenės su savo išrinktais seniūnais galėtų prisidėtų prie pašalpų skyrimo savo aplinkoje.