Užduoti naują klausimą politikui

Aiste

Klausimas skirtas: Roma Jackūnienė

Skurdo rizikos lygis didėja (2017 m.-23%), tuo tarpu pašalpos gavėjų skaičius mažėja (2018 m.-2,6%). Vis mažiau skurstančių gauna piniginę paramą. Pastaraisiais metais stebimi milžiniški lėšų sutaupymai, skirstant paramą. Kam skirtumėte prioritetą, paskirstant sutaupytas lėšas, o gal laikotės pozicijos, kad iš viso negalima šioje srityje taupyti?

Klausimas užduodamas Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vardu, Jūsų atsakymas bus viešinamas Tinklo facebook paskyroje bei puslapyje.

Atsakymas

Roma Jackūnienė

Lietuvoje didėja ne tik skurdo rizikos riba, bet ir aprūpinimo būstu nepritekliaus lygis, didelio materialinio nepritekliaus lygis ir t.t. Taip, Lietuvoje socialinės apsaugos išmokoms skiriama nepakankamai lėšų. Manau, kad atėjo laikas suvokti, kad socialinės paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija, kurianti ekonominę naudą ir saugią aplinką mūsų piliečiams. Labdaros akcijos šių problemų iš esmės neišspręs.
Nuo 2018 sausio 1 dienos įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais yra įtvirtinamos naujos paramos rūšys. Įstatymas taip pat įpareigoja savivaldybes sutaupytas nuo paramos lėšas skirti išimtinai socialinėms reikmėms.
Dar būtų galima būtų atskirti socialinės paramos sistemą nedarbingiems ir darbingiems asmenims. Dėl amžiaus, sveikatos būklės ar artimojo priežiūros piniginę paramą dėl skurdo reikėtų skirti besąlygiškai, nekeliant papildomų reikalavimų. Savivaldybės tai pat lanksčiau galėtų taikyti alternatyvias paramos paslaugomis ir vartojimo prekėmis formas.