Aiste

Klausimas skirtas: Saulius Grinkevičius

Nepaisant ekonominio augimo, Lietuvoje skurdo rizikos lygis nemažėja. Savivaldybių funkcijoms yra priskiriamas ir socialinės politikos įgyvendinimas. Ar matote savo savivaldybėje dalykų, kuriuos norėtumėte keisti, kad skurdo Lietuvoje mažėtų? Įvardykite tris pagrindinius konkrečius dalykus, kuriuos norėtumėte keisti ir kaip tai darytumėte?

Klausimas užduodamas Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vardu, Jūsų atsakymas bus viešinamas Tinklo facebook paskyroje bei puslapyje.

Atsakymas

Saulius Grinkevičius

Pirmiausia reikia atskirti dvi sąvokas: absoliutus skurdas ir santykinis skurdas. Pagal Lietuvoje atliktus tyrimus (2017 m. duomenimis) santykinis skurdo rizikos lygis ne mažėja ir sudaro 22,9 proc. visų gyventojų, tai absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje mažėja. Tenka apgailestauti, kad iki šiol naudojamės tyrimais, kurie pateikiami šalies mastu. Analizės, kokia situacija yra atskirose savivaldybėse neturime.
Taip, savivaldybėms yra priskirta socialinės politikos įgyvendinimo funkcija, tačiau socialinės politikos įgyvendinimas – tai ne vien tiktai skurdo rizikos lygio mažinimas. Socialinės politikos įgyvendinimas – tai visos socialinės paslaugos, kurios teikiamos savivaldybės gyventojams. Pagalba vienišiems pagyvenusiems asmenims, socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams, neįgaliesiems. Tai ir socialinių ir ugdymo centrų bei dienos centrųveiklos užtikrinimas ir įvairios kitos socialinės paslaugos. Todėl sėkmingas socialinės politikos įgyvendinimas yra įmanomas tik bendradarbiaujant savivaldybėms su vyriausybe.
Kalbėdamas apie pokyčius, kurie reikalingi socialinės politikos srityje, pirmiausia akcentuoju, kad socialiniai darbuotojai daugiau dėmesio skirtų šeimų, kurios yra socialinėje atskirtyje, švietimui. Turi būti diegiama nuostata, kad socialinė pašalpa yra tik laikina priemonė, kuri sudaro sąlygas tam tikrą laikotarpį spręsti asmens ar šeimos finansines problemas. Pagrindinis socialinės rizikos grupėje esančio asmens ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimo ir bendravimo tikslas turi būti asmens grįžimas ar įsitraukimas į darbo rinką. Pinigai yra uždirbami, o ne gaunami. Tai labai svarbu akcentuoti ir šeimoms, auginančioms vaikus. Kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai, ne tęstų kai kuriose šeimose vis dar vyraujančios ne pačios geriausios praktikos – gauti pašalpas.
Socialinių darbuotojų kompetencija turi būti stiprinama ir finanasinio raštingumo srityje. Kad jie galėtų perteikti žinias asmenims ir šeimoms apie finansinius įsipareigojimus. Kad šeimoms, turinčioms mažas pajamas neapgalvotai priimti finansiniai įsipareigojimai netaptų nepakeliama našta ir asmenys ar šeimos neperžengtų skurdo rizikos lygio.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos galėtume ir turėtume daryti:
1.Kartu su valstybės institucijomis, mažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Legaliai gaunamos pajamos parodytų tikrąją situaciją ir skurdo rizikos lygį šalyje ir savivaldybėse
2.Ypač didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į orų mūsų senjorų gyvenimą. Skurdo rizikos riba Lietuvoje yra 307 EUR, o vidutinė senatvės pensija 255 EUR.
3 Reikia didinti išmokas neįgaliesiems.
4. Labiausiia pažeidžiama grupė yra bedarbiai (pagal statistiką, skurdo rizikos grupėje tokių asmenų yra 61,5 proc.). Todėl būtina kurti naujas darbo vietas. Kėdainiuose aktyviai dirbama, pritraukiant naujų investuotojų ir sukuriant naujas darbo vietas.