Užduoti naują klausimą politikui

Aiste

Klausimas skirtas: Gintaras Kasputis

Nepaisant ekonominio augimo, Lietuvoje skurdo rizikos lygis nemažėja. Savivaldybių funkcijoms yra priskiriamas ir socialinės politikos įgyvendinimas. Ar matote savo savivaldybėje dalykų, kuriuos norėtumėte keisti, kad skurdo Lietuvoje mažėtų? Įvardykite tris pagrindinius konkrečius dalykus, kuriuos norėtumėte keisti ir kaip tai darytumėte?

Klausimas užduodamas Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vardu, Jūsų atsakymas bus viešinamas Tinklo facebook paskyroje bei puslapyje.

Atsakymas

Gintaras Kasputis

Laba diena.
Nepaisant ekonominio augimo, Lietuvoje skurdo rizikos lygis nemažėja. Savivaldybių funkcijoms yra priskiriamas ir socialinės politikos įgyvendinimas. Ar matote savo savivaldybėje dalykų, kuriuos norėtumėte keisti, kad skurdo Lietuvoje mažėtų? Įvardykite tris pagrindinius konkrečius dalykus, kuriuos norėtumėte keisti ir kaip tai darytumėte?
Tiek Nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu priimta nemažai priemonių skurdo mažinimui. To nepakanka. Manau kad parama turi skatinti dirbti ir užsidirbti, o ne tapti vieninteliu ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
1. Specialiųjų autobusų maršrutų sudarymas atvykimui į darbą ir iš jo.
2. Kompensacijų tvarkų peržiūrėjimas ir supaprastinimas, kad jos būtų prieinamos visiems tiems kam to reikia.
3. Skatinti verslo įmones įdarbinančias socialinę atskirtį turinčius žmones.
Norint padėti reikia žinoti kam. Skurstančiųjų yra bent jau kelios grupės. Pagrindinė skurdo priežastis nedarbas, antroji įvairią socialinę atskirtį turintys gyventojai, trečioji dirbantieji, tačiau gaunantys mažas pajamas, ketvirtoji senatvės išmoką gaunantys gyventojai, penktoji gaunantys nemažas pajamas, tačiau negebantys suvaldyti finansų.
Daugiausiai kreipčiau dėmesį į ilgalaikius bedarbius kurie sudaro bene didžiausią dalį nuo visų bedarbių. Tipiškas toks pilietis yra nevairuojantis automobilio, turintys priklausomybių, praradęs socialinius darbinius įgūdžius, dažnais atvejais turintis nemažai sveikatos problemų, galintis dirbti tik pagalbiniu darbininku arba nekvalifikuotą darbą. Būtų naivu tikėtis kad darbą toks pilietis ras arti namų o ir esantis už kelių kilometrų jam bus sunkiai pasiekiamas. Darbo biržos specialistai dažnais atvejais tokiam žmogui siūlantys darbą už 30 ar 50 kilometrų ir dar už minimalų atlygį elgiasi neetiškai. Manau kad išeitis būtų specialiųjų autobusų maršrutų steigimas žmonių atvykimui ir parvykimui iš darbo. Šioje vietoje ypač aktualu bendradarbiavimas tarp darbuotojo, darbo biržos, darbdavio ir savivaldybės.
Pagrindinės socialinės atskirties priežastys negalia arba alkoholizmas. Ypač reikėtų remti tas įmones kurios padeda neįgaliesiems integruotis į darbo rinką. Nors visuomenės požiūris į turinčius silpnybę alkoholiui keičiasi, bet nepakankamai. Visuomenė dažnais atvejais į girtaujančius asmenis žiūri kaip į neišvengiamybę. Labai sudėtinga tokį asmenį atvesti į tiesos kelią, bet dirbant išvien įmanoma. Labai gera priemonė už gautas pašalpas privalomai atliekama visuomenei naudinga veikla. Žmogus bent kurį laiką priverčiamas pakeisti kasdienius įpročius, bet atlikus darbus grįžtama prie kasdienių įpročių. Liūdna žiūrėti kai valstybės parama išleidžiama ne maistui, ne malkoms pirkti, o alkoholiui. Nors Socialinės paramos įstatymas numato galimybę tokiems žmonėms skirti paramą nepinigine forma, tvarkos yra sudėtingos, labai apkraunami socialiniai darbuotojai. Tvarkas būtina tobulinti. (Įvesti apsipirkimo korteles)
Žmogus prastovėjęs daug metų darbo biržoje užsiprogramuoja sau patogioje terpėje. Praranda gebėjimus laiku atsikelti, išeiti į darbą ir grįžus dar namus susitvarkyti. Paprastai tokie asmenys gauna pašalpą, prisiduria vieną kitą eurą iš pašalės, gyvena skurdžiai. Sprendimas specialiųjų autobusų steigimas atvykimui iš darbo ir jo, jau galiojanti ir puikiai veikianti privalomoji visuomenei naudinga veikla.
Dirbantys, tačiau skurstantys, tai įprastai šeimos turinčios ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikus, dažnais atvejais jaunos šeimos. Nors pastaruoju metu parama tokioms šeimoms auga, įvesti vaiko pinigai, didžioji dalis paramos joms tampa nepasiekiama jeigu nors kiek pasikeičia šeimos pajamos. Dažnais atvejais tuomet dirbti neapsimoka, nes visų paramų, kompensacijų suma būna didesnė nei pajamos gaunamos iš darbinių santykių. Manyčiau kad įsidarbinus tokiems žmonėms išlikti turėtų visas paramų paketas, bent jau vienerius metus. Tokie sprendimai priimami tik Nacionaliniu lygiu. Savivaldybė tokioms šeimoms gali padėti mažindama būtinųjų išlaidų paketą.
Senyvo amžiaus žmonėms padėti galima mažinant būtinųjų išlaidų paketą.
Na o negebantiems suvaldyti finansų būtinas švietimas ir mokymai.
Pagarbiai
Gintaras Kasputis
Kandidatas į Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narius - merus